2014 m. liepos 30 d., trečiadienis

Scotland: Royal Botanic Garden

 Edinburgo pakraštyje stūkso Karališkasis botanikos sodas (Royal Botanic Garden), kurio apžiūrėjimui, kaip parodė praktika, reikia paskirti bent jau gerą pusdienį. Čia yra visko - nuo egzotiškų medžių ir gėlių, iki ekspermentinių daržų ir sodų. Galima sukti ratus ir stebėti tvenkiniuose snaudžiančias antytes, galima prisėsti ir kojas pailsinti ant gražių medinių suoliukų arba užsukus į pagrindinį sodo pastatą apžiūrėti veikiančias parodas. Viena iš jų - nuotraukų paroda, pavadinimu "No strangers | ancient wisdom in a modern world", man įstrigo labiausiai (šiek tiek apie ją - čia). Paveikė ne tik puikūs kadrai, bet ir prie jų pateiktos trumputės istorijos: vienos pasakojančios fotografavimo aplinkybes, kitos - nuotraukoje matomo žmogaus patirtis. 
   Karalienei motinai skirtame sode auga nuostabios rožės, kurių gausa leido suprasti, kaip subtiliai vienos rūšies kvapas skiriasi nuo kitos! Jei tik kada tektų ten nukeliauti - būtinai nosį panardinkite į kvapnius šių gėlių žiedlapius! ;)

















2014 m. liepos 29 d., antradienis

Scotland: Running up That Hill


Artūro sostas (Arhur's Seat) - tai 250 m aukščio kalva, kuri, pasirodo, prieš 350 milijonų metų buvo... veikiantis vulkanas! Stūksodama Edinburgo pakraštyje ji susilaukia beveik tokio paties dėmesio, kaip ir Edinburgo pilis! Sakau beveik, nes čia veikia vienas svarbus - fizinės ištvermės - faktorius. Įkopti į gana stačiai kylančius šlaitus gali tikrai ne visi. Tačiau tiems, kuriems pasiekti Artūro sosto viršūnę keblu, lieka pasivaikščiojimas po ne ką mažiau įspūdingą Holyrood'o parką, kuris buvo karališkosios medžioklės teritorija nuo XII a. 
   Į žygį teko išsiruošti anksti ryte - kadangi sinpotikai prognozavo saulėtą ir šiltą dieną, nesinorėjo kopti į viršų plieskiant karštai popiečio saulei. Deja, saulės šilumos ir tvieskiančių spindulių nepavyko išvengti ir sprandeliai bei veideliai pačirškėjo, nepaisant dažno jų tepimo kremu nuo saulės...




Šv. Antonijaus koplyčios griūvėsiai

Ant Artūro sosto viršūnės
Lauktuvės sesei, kuri kolekcionuoja akmenukus iš kelionių




Škotijos simbolis visame gražume ir išsikerojime
Salisburio uolos (Salisbury Crags) - kitas įspūdingas Holyrood'o parko elementas

2014 m. liepos 25 d., penktadienis

Scotland: Ruins, Flowers and Puns


Škotiją verta pamatyti ne tik dėl viduramžius menančių pilių, bet ir dėl... griūvėsių. Pilių ir ne tik. Štai, apie 60 km nuo Edinburgo yra toks Melrose miestelis. Jis - vienas iš kelių, kurie garsėja įspūdingomis abatijomis.


Melrose abatija, deja, nebefunkcionuoja nuo XVI a., kai Anglijos karalius Henris VIII nusprendė škotus pamokyti, ką reiškia laužyti santuokų susitartis su monarchu. 






Iš didingos Melrose abatijos liko tik bažnyčia, o vienuolyno pastatų pamatai liudija, kokią didelę teritoriją vienuoliai turėjo savo nuosavybėje.


Vienuolių būta pažangių: jie turėjo ne tik centralizuotą požeminę vandens tiekimo sistemą ir kranus (!), bet ir uždarą kanalizaciją, kas buvo neįprastai higieniška (tiems laikams). Kanalizacijoje atlikus archeologinius kasinėjimus į dienos šviesą (vėl) buvo iškelti įvairūs viduramžių buities objektai. Pavyzdžiui, vadinamieji piss pots (ir tai ne naktipuodžiai!). 


Melrose abatijos įžimybė - kiaulė, grojanti dūdmaišiu. Jei ne audiogidas, kaži ar šią smulkutę, bet įstabią chimerą būčiau pamačiusi.


Rožės - augalas, kuris savo gausa pralenkia net škotų numylėtą (?) dagilį. O jau kvapas...



Foxglove - mane visada juokino šitas angliškas gėlių pavadinimas. Galbūt dėl to, kad bandau įsivaizduoti lapę, mūvinčią šiomis pirštinaitėmis :)


O štai šiuos patarimus verta įsiminti:



Dar daugiau įspūdžių laukia kituose įrašuose!
Šilto savaitgalio!
~YP~

2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Scotland: Introduction

Kodėl Škotija? Šios šalies pasirinkimo atostogoms motyvacijos dar iki šiol negaliu sugalvoti. Tiesiog iš draugų ir pažįstamų reakcijų, kai pasakydavau kur su V. keliausime, buvo galima suprasti, jog pasirinkome kažką tikrai nestandartinio. Ir, sakyčiau, egzotiško. Sąlyga - reikia pasiruošti (morališkai ir visaip kitaip), jog orai šioje šalyje keičiasi tris kartus per dieną:

 nuo pakrapnojimo, pereinančio į stiprų lietų...


... iki plieskiančios saulės, kur kremas nuo saulės, bent jau SPF 30, yra būtinas. Bet apie viską iš pradžių.

Arthur's Seat, Edinburgh

Būdami Lietuvoje su V. susiplanavome, jog apsiribosime centrine Škotijos dalimi, ir Nesės medžioklę paliksime kitam (labai to tikiuosi) kartui. Į savoką centrinė dalis, šiuo atveju, įeina Edinburgas, Glazgas, Stirlingas bei kiti mažesni miesteliai. Galima sakyti, jog planas buvo įgyvendintas kokiais 85 procentais - liko pora (dėl prasto oro) neaplankytų vietų. Bet, sakyčiau, ir tai buvo labai neblogai.

Panorama nuo Edinburgo pilies bokštelių

Edinburge atsiradome naktį (tiksliau - po vidurnakčio), tad pirmasis planas buvo kokybiškas miegas. O paskui - Edinburgo pilies šturmas.

Mons Meg - senutėlė patranka, vienas iš pagrindinių pilį lankančių turistų traukos objektų

Kalėjimo požemiai. Manau, komentarų nereikia

Edinburgo pilis - turistų meka. Draugiškas patarimas: jei jau ryšitės pakloti 17 svarų už bilietą, tai eikite ten kuo anksčiau, antraip po pietų irsitės plačiam rėkiančių gidų ir zirziančių vaikų vandenyne.

Kapinės, Edinburgh

Skersai išilgai išvaikščiojus pilį kitu objektu tapo Calton Hill, kur stovi Nelsono bei Nacionalinis paminklai, miesto observatorija. Pakeliui teko užsukti ir į kapines, kurios labiau primena parką su paminklais (tokiais tikslais jos ir buvo projektuojamos), nei įprastinį lietuvio akiai nekropolį. Kapinėse beprotiškai kvepėjo žydinčiomis liepomis, o kiek toliau viena porelė greta kapo valgė savo pietus. Neįtikėtina mirusiųjų ir gyvųjų koegzistencija.

Škotijos simbolis. Matyt, dėl šios priežasties jų pilna visur

Calton Hill, Edinburgh

Kavinė Milk. Rekomenduoju jų naminius ledus (2 svarai ir skonio receptoriams - šventė)

National Monument, Edinburgh

 Iš toli pastebimas nebaigtas Partenonas byloja apie didelius užmojus ir ribotas finansines galimybes. 1822 m nutrauktos statybos ir miesto gėda tapęs statinys per 170 su trupučių metų sulaukė vietinių, o tuo labiau - turistų simpatijos.

St Giles Cathedral, Edinburgh

Pirmoji diena baigėsi šniukštinėjimu po senamiestį, kur pilna visokiausių architektūrinių saldainių akmis, kad ir ši katedra, priešais kurią stovi paminklas su įspūdingais elniais (beveik House Baratheon herbas, ar ne, Game of Thrones fanai?). 


    Stay tuned! Daugiau nuotykių - kituose įrašuose!
    ~YP~