2014 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Magic of Christmas

Suvalgius kūčiukus ir išgėrus aguonpienį, išpakavus dovanas ir sudorojus kalėdinę vištą vyno padaže belieka... tik apie tai parašyti. Ir tarsi iš šalies pasižiūrėti, kaip šiemet buvo atkeliauta iki Kalėdų. 
   Na, prologas jau buvo mūsų namuose sostinėj. Viename iš prekybcentrių įsigyta maža, bet gyva (!) eglutė buvo apkarstyta visomis spalvomis žybsinčia girlianda ir mažutėlaičiukais stikliniais žaisliukais (kurie, kažkaip net didžiuojuosi šituo pačiai neįprastu toliaregiškumu, buvo prigriebti šių metų pradžioje per kažkokį Tomas Philipps išpardavimą). Kadangi namuose turime žvėrelį, kuris į kabančius ir tuo labiau šviečiančius daiktus žvelgia kaip į provokaciją ir iššūkį, turbūt nebereikia sakyti, jog kalėdinės dekoracijos buvo kuklios. 



Supakavus dovanas ir paruošus mažą lauknešėlį šventiniam stalui, prasidėjo trijų valandų kelionė į gimtąją Šiaurę, kur laukė ne tik šeima, maistas ir šiluma, bet ir laikinas prieglobstis nuo beprotiško gyvenimo tempo. 



Po staltiese sukrautas šienas manęs vėl nenuvylė - ištraukiau labai ilgą ir šakotą šiaudą (na, bet močiutės ištraukto metrinio šiaudo tai niekas nepralenkė...), o sauja su porinių kūčiukų skaičiumi pasufleravo, kad vyras manęs (arba aš jo) kitais metais nepaliks. Hooray for the magic! 
   
Kalėdų rytas parodė, jog buvau geras vaikas! Dėžutėje radau tai, ko laukiau ištisus metus - Skagen firmos laikrodį! Tačiau  ne mažiau džiugino ir tai, jog su savo dovanomis kitiems taip pat pataikiau! 






Tačiau geriausia dovana buvo... sniegas! Po pernai apturėtų žalių Kalėdų, buvo tikra atgaiva išeiti į smagiai nosį gnybiantį šaltuką ir, pavyzdžiui, pavedžioti šunis. Arba tiesiog išeiti naktį ir tūkstantąjį sykį savęs paklausti, kada paskutinį kartą matei tokio didumo žvaigždes.

2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

My Wishlist


Laikrodis/Watch - Skagen

... ir tai yra viskas, ko noriu šioms Kalėdoms! Beveik metus išgyvenau be rankinio laikrodžio ir supratau, kad šis mechanizmas yra bū-ti-nas! O kas gali būti geriau už lakonišką, bet stilingą Skagen firmos laikrodį? Tad, mielas Kalėdų seneli, jau žinai, ką tikiuosi rasti po Kalėdų eglute (mirkt!).

- - - 

... and that's all I want for this Christmas! After more than a half year of watchless life I understood, that I must have this thingy on my hand by any means! And what could be better than this black beauty from Skagen? So, dear Santa, I think you know what I'm expecting to find under the Christmas tree.

2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Snowy Weekend Trip

Trečia savaitgalinė išvyka ir trečia savaitė be saulės (beveik. Meluočiau, jei sakyčiau, jog nebuvo kokių...hm... Poros saulėtų dienų?). Atrodo, jog kažkas užvožė tokį pilką aliuminį dangtį ant Vilniaus ir jo apylinkių. Na, bet viską kiek pašviesino gausiai iškritęs sniegas. 
   Kaip sakoma, nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Tad apsimuturiavę tuo, kas labiausiai tinka tokioms oro sąlygoms, nusprendėm apsilankyti netoli Aukštadvario esančioje Velnio duobėje. 
   Objektas išties įspūdingas! Tobulo piltuvo formos duobė, kurioje laisvai galėtų tilpti dešimties aukštų namas. Duobės dugne yra durpių sluoksnis, kuris, kaip supratau, pavasarį užpelkėja, tačiau spustelėjus šaltukui ir dugną padengus sniegui, viskas atrodo mažiau pavojinga, tad Vincas nusprendė kiek paėjėti link paties centro (tikiuosi, jog kažkokių rimtų draudimų nepažeidėm! :) ).
  Grįždami (nes temti pradėjo neįtikėtinai greitai) sustojom pasigėrėti vienu iš kelių aplinkui Aukštadvarį telkšančių ežerų. Vanduo buvo lygus kaip veidrodis, jo nedrumstė netgi netoliese plūduriavusių antelių pulkas.
   Diena baigėsi Trakuose, kibininėje, valgant karališką kopūstienę duonos kubiliuke (ir kibinus, žinoma!). Žiemos (!) išvykai toks finišas - pats tas. 


- - -

The third trip reminded us that we haven't seen the sun for almost three weeks! By "haven't seen" I mean that all past weeks were cloudy, rainy, windy and who-knows-what-kind-of-weather-is-this type. But this time we had SNOW. And this white thing can lift the mood pretty easily. So we put on what we had the most suitable for this kind of weather and headed to Aukštadvaris, to visit a legendary Devil's Pit. 
   Well, what can I say - the pit is really breathtaking! It could easily contain a ten store house! The bottom is dangerous, though, and I don't think, that in summer it would be wise to step on that unstable, wet layer of peat. But in winter... Well, Vincas was roaming around pretty safely.
   Since the last autumn days are quite short, we had just a few hours before it got dark. On our way back we saw this marvellous lake, which looked like a mirror. 
   The perfect place to finish this king of trip is in Trakai, where you can sip tea (or hot vine, if you are not a driver!) and eat kibinai! So now I'm pretty excited about what we are going to see next!












2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Castle, Cows and the Highest Place in Lithuania

Apie Medininkų pilį sužinojau tik bevartydama lentynoje stovėjusias "Lietuva. 101 vieta" serijos knygas. O tai, jog ši vieta yra neįtikėtinai graži, supratau tik ten nuvykusi. Buvo sunku patikėti, jog be Vilniaus, Trakų ir Kauno pilių yra ir ši viduramžių laikus menanti slapukė (va ką reiškia, kai reklamos mažai...), kurioje įrengtas muziejus atvėrė duris lankytojams 2012 m. 
   Įspūdingo aukščio akmeninės sienos, dailus 5 aukštų dožonas, kurio kiekvienam aukšte įrengta išties dėmesio verta ekspozicija (nuo patrankų ir sidabro, iki medžioklės trofėjų), tyla, ramybė... Tiesiog tobulas objektas savaitgalinėms išvykoms!
   Kiti du objektai - tai Juozapinė ir Aukštojas - aukščiausios Lietuvos vietos (beveik 300 m). Ant Aukštojo įrengtas bokštas su apžvalgos aikštele, tad pabūni tikrai aukščiau visų ir visko! 
   Manau, kad į Medininkų pilį būtinai reikės grįžti šiltuoju metų laiku. Pati nuotaika vaikštant po pilies kiemą kažkuo priminė tą, kuri tvyrojo Melrose, Škotijoje, tad buvo toks malonus deja vu momentas. 

- - -

This was my first time visiting Medininkai castle. And what can I say - it was fascinating! It was hard to believe, that castles of Vilnius, Trakai and Kaunas are not the only ones that have left from Medieval times!
   Incredibly high walls, 5 store tower with interesting exhibitions in each of them, peace and quiet... It's a perfect object to visit during weekend! 
   Next stop was the highest place in Lithuania - Aukštojas hill. Sadly, the hill is pretty flat and though technically it is the highest point, but in reality you can hardly spot it amongst the chain of other hills, so thanks to all those signs, pointing out where it really was. 
  Well, all in all, I think that visiting Medininkai castle in springtime is unavoidable. Somehow it reminded me Melrose Abbey in Scotland and it was a nice moment of deja vu.








2014 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Last Weekend Stroll


Dangų užkloję švininiai debesys ne priežastis lindėti namie. Su Vincu nutarėm savaitgalius skirti išvykoms ir taip kovoti su rutina, kuri kaip kokios dulkės pamažu nusileidžia ant mūsų kasdienybės. 
   Išlėkėm pasivaikščioti ant Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių. Džiaugiausi, kad avėjau aulinukus, kuriuos dar vasarą prigriebiau iš vinted.lt, nes buvo proga pabraidyti (!) upelyje ir patupėti ant samanotų akmenų, stebint kaip srovė šokčioja per sutiktas kliūtis. Vaikštant sutikome būrį žmonių, apie kuriuos kaip kokie sniego kamuoliai voliojosi ir visaip kitaip malėsi gražuoliai samojedai (nuotraukoje matyti koks ketvirtadalis tos baltos šutvės)! Nežinia, kas ten buvo per susibūrimą, bet viena supratau - noriu šuns!.. 
   Bevaikštant ėmė greit temti (na, ir taip buvo apniukę...), tad teko paspartinti žingsnį ir greitu tempu apeiti įspūdingąjį Bradeliškių piliakalnį. Su Vincu nusprendėm, kad grįšim čia pavasarį, o paskui vasarą, nes čiulbanti ir žaliuojanti ši vieta turėtų būti dar įspūdingesnė!..

- - -

Heavy clouds is not an excuse to stay at home, especially during the weekends! So me and my husband went off on a little journey to see two mounds near Vilnius. We plan to go somewhere as often as we can as a countermeasure against routine. 
   I was really glad that I choose to put on my rain boots! That allowed me to go into a stream and watch how the water was running and jumping on all those mossy rocks and fallen branches. But the most amazing thing was meeting a bunch of samoyed dogs! They made my day even better (and made me understand that I really want to have a dog!).
   As we were walking through the forest, I thought that in spring this place should look incredibly bright and full of life, so now I know where we'll go when the season of winter passes!










2014 m. spalio 29 d., trečiadienis

Fall Meditation


Tėviškėj daugėja gražių (ar reikėtų sakyti - gražiai sutvarkytų) vietų. Į vieną tokią ėjau pasivaikščioti prieš dvi savaites. Tiesiog užbūrė dar iki šiol nematyti upelės Svalios vingiai ir tos šūsnys rytiniam šerkšne blizgančių geltonų lapų!.. Tokie tapybiški peizažai buvo kur bepažiūrėtum...
   Pagaliau turim tikrus keturis ratus (o nebe du dviračius!), tai dažniau galim sau leisti grįžti ten, kur mamos ir tėčiai, močiutės, šunys, katės ir kiti "-iausi".  Kur grįžimo proga būna iškepamas pyragas ir iki vėlyvo vakaro pasakojamos vietinės naujienos. Kad neatitrūktumėm.
   Dabar mano dienos - tai kaip šitas upelis - truputį pavingiuoja, truputį pasitaško per užtvankėlių akmenis, bet visumoje - ramu, ramu. Gal ir gerai. Gal taip ir turi būti. Gi ruduo. Ta užmiegančios gamtos ramybė, atrodo, kad prasiskverbia ir kažkur giliau.
   Vėl radau laiko skaityti. Vakarais išsitraukiu gitarą ir patrukdau kaimynams valgyti vakarienę. V. sutvarkė Nintendo DS, tai galiu žaisti savo paauglystės žaidimą... Pokemonus (!). Vėl grįžau prie japonų kalbos mokymosi. Tik šį kartą - sistemingai (turiu stogą raunančią dėstytoją ir labai smagius grupiokus).
   Turiu daug planų, bet laikas parodys, kurie iš jų įgyvendinami, o kurie... mažiau realizuojami. Iki tol - dar leisiu sau ramiai ir neskubėdama pagyventi.

- - -

My hometown got this new park - pretty awesome, right? It's strange, because these trees, this river were always there, but only after this place got cleaned, got few benches, bridges and lamps it became the best looking place in there! My jaw dropped when I saw these picturesque views...
   We (me, my husband and our cat) finally got a car (hooray!), so now everything's more comfortable (like visiting our parents, grandmas, friends, etc.). 
   My life is pretty calm now. Maybe it has to be like this. Maybe not. It appears that this autumn is not only in the nature, but also somewhere deeper - it has curled somewhere inside me and keeps me steady and calm. 
   Maybe because of this I managed to go back to reading books (recently I was living in "book-free" period), playing guitar, playing on Nintendo DS. And learning Japanese again (only this time - with a proper sensei and group!).
   I have lots of other plans, but time will show if I'll be capable of their realisation. So, for now - I just let myself enjoy this calm autumn for a little more.






2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

Green and Yellow

Šį kartą grįžę į gimtinę su V. turėjome pakankamai daug visokių reikalų, bet radome akimirką pasigrožėti įsibėgėjančiu rudeniu. O geriausiai tai galėjome pajusti ir pamatyti Joniškėlyje esančiame Karpių dvaro parke, kur šimtamečiai klevai ir ąžuolai storu lapų sluoksniu jau nuklojo alėjas. 

- - - 

Back in our homeland the fall is already showing its best colors. So me and my husband, we went to the park of Karpiai manor and enjoyed the beautiful surroundings!










2014 m. spalio 3 d., penktadienis

Town Fair: Pasvalys 2014











Kadangi vėl nebespėju su gyvenimu, tai ir šis įrašas gana pavėluotas. BET negalėjau nepasidalinti šiomis puikiomis nuotraukomis! Buvau pasiilgus šito šurmulio savo jaunystės mieste ir labai džiaugiuosi, kad iš Smegduobių parko jis vėl grįžo į Pasvalio centrą! Tačiau pats, pats, pats geriausias dalykas buvo Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas! Taip pat žavėjausi ir Pasvalio miesto choro Canticum novum koncertine programa (Rimvydai, ploju tau per petį!). Išvis, kažkoks magiškas pavakarys buvo!.. 

- - - 

I know, it's a bit too late, but I had to post these pics from my hometown fair which took place... two weeks ago (I'm so sorry, but my life now is pretty crazy. Again.)! The center of my town was filled with people, music and delicious things to eat. What I enjoyed the most was the evening concert and the performance of Lithuanian military orchestra (and the choir Canticum novum)! 



Sau nusipirkau sūrį. Labai skanų! / I'm holding the cheese I bought 
(and I have to tell you - it's incredibly delicious!)