2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Prisijaukinant rudenį



Rudenį Vilniuje pastebėjau tik vakar, kai išsitraukusi dviratį myniau pro Tuskulėnų rimties parką. Tokie aukso kalnai mane pasitiko, kad net žadą atėmė! Stovėjau, žiopsojau ir tada supratau, kad reikia tai įamžinti.
   O mano gyvenimas teka po senovei. Gal kiek intensyviau, gal neberandu tiek laiko sau ir... knygoms. Štai, karts nuo karto, tėtis mane pradžiugina kokiu nors MMS'u (nes, dukra paklydėlė, Šiaurėje nebuvau jau beveik du mėnesius...). Paskutinysis įrodė, jog miškas dar net labai prodyktyvus:


 Kol radiatoriai dar netapo visuotiniu buto traukos centru, žiūriu į savo katę, kuri rodo, kaip reikia taupyti šilumą. Kažkur skaičiau, kad žmonės turėtų sekti gyvūnų pavyzdžiu ir elgtis taip, kaip jie: kai karšta - gerti daug skysčių ir kuo mažiau judėti bei pan. Remiantis mano katės logika, šaltuoju metu neveiksni turėčiau būti didžiąją paros dalį. 


Iš linksmų įvykių (nors nesakau, kad pas mane nelinksma ir šiaip) - išleidom draugę į žmonas. Buvo šaunus mergvakaris, apipintas liaudies dainomis, juoku ir visokiais kitokiais dalykais. Čia būsima jaunamartė šypsosi su įspūdingu vainikėliu ant galvos (ačiū tau, Diana!!!).


Pabaigai - dar keli šio įspūdingo rudens vaizdeliai, kurie nuteikia gal kiek ir melancholiškai (nes, brace yourself, winter is comming!), bet vien dėl tokių peizažų saulėtą rudens dieną sėdėjimą namie laikau nusikaltimu!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą