2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Meška Šiaurėje: vanile kvepiantis savaitgalis








Po beveik dviejų mėnesių vėl žengiau gimtosios Šiaurės keliukais. Ir ką, ruduo jau ir čia eina į pabaigą, lietus, vėjas ir šaltis darbuojasi, kad ant medžių kuo greičiau nebeliktų lapų. Būdama ten kelias dienas patyriau ir lietų, ir saulės paskutinę šilumą, ir šalną, kuri smagiai gnaibė nosį, kai ryte traukiau į turgų apsipirkti.
   Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad man reikia erdvės, gyvenimas miesto degtukinėse (taip daugiabučius įvardijo vienas iš mano buvusių mokytojų gimnazijoje) mane slegia. Grįžusi namo pasikraunu tokios teigiamos, pažįstamos ir labai pasiilgtos energijos. 
   Šeštadienį mama mane mokė kepti varškės apkepą, kuris visus namus pripildė vanilės aromato. Buvo jauku ir sava, o dar gavau prisėsti prie savo (bene) geriausio draugo - pianino... 

Pabaigai - keli kadrai iš mano ir tėčio pasivaikščiojimo, kurio pagrindinė kaltininkė - mūsų šunytė Naira, nes ji nori nutapsėti vis ilgesnes distancijas :)

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Prisijaukinant rudenį



Rudenį Vilniuje pastebėjau tik vakar, kai išsitraukusi dviratį myniau pro Tuskulėnų rimties parką. Tokie aukso kalnai mane pasitiko, kad net žadą atėmė! Stovėjau, žiopsojau ir tada supratau, kad reikia tai įamžinti.
   O mano gyvenimas teka po senovei. Gal kiek intensyviau, gal neberandu tiek laiko sau ir... knygoms. Štai, karts nuo karto, tėtis mane pradžiugina kokiu nors MMS'u (nes, dukra paklydėlė, Šiaurėje nebuvau jau beveik du mėnesius...). Paskutinysis įrodė, jog miškas dar net labai prodyktyvus:


 Kol radiatoriai dar netapo visuotiniu buto traukos centru, žiūriu į savo katę, kuri rodo, kaip reikia taupyti šilumą. Kažkur skaičiau, kad žmonės turėtų sekti gyvūnų pavyzdžiu ir elgtis taip, kaip jie: kai karšta - gerti daug skysčių ir kuo mažiau judėti bei pan. Remiantis mano katės logika, šaltuoju metu neveiksni turėčiau būti didžiąją paros dalį. 


Iš linksmų įvykių (nors nesakau, kad pas mane nelinksma ir šiaip) - išleidom draugę į žmonas. Buvo šaunus mergvakaris, apipintas liaudies dainomis, juoku ir visokiais kitokiais dalykais. Čia būsima jaunamartė šypsosi su įspūdingu vainikėliu ant galvos (ačiū tau, Diana!!!).


Pabaigai - dar keli šio įspūdingo rudens vaizdeliai, kurie nuteikia gal kiek ir melancholiškai (nes, brace yourself, winter is comming!), bet vien dėl tokių peizažų saulėtą rudens dieną sėdėjimą namie laikau nusikaltimu!



2013 m. spalio 1 d., antradienis

To Experience Tartu (again)

Since I met lots of wonderful people there, I thought that it would be unfair, if I write in Lithuanian. So here it is. A post in English.
   Why (again) Tartu? Well, I participated in the international conference Bridges between Baltics, so that was the main reason to visit this lovely city. Now I can bravely boast, that I saw Tartu in all seasons: spring/summer, autumn and winter. And this city easily passes the test - it is beautiful in any time of the year!
   I spotted some changes there - some houses were renovated, some graffiti removed, but what never changes - the tasty cakes, pies and other sweets in legendary Werner's cafeteria! Also, the strange public, which gathers in the most queer (in my opinion) place in Tartu - pub Zavood
   And now - few pictures to illustrate my adventures there. I hope that was not the last time I visited this old Estonian city!




Dinner in the highest restaurant in the World (The Gunpowder Cellar )









One of many stickers in Zavood pub



Cacao and Napoleon's cake at Werner's


Looking all serious :)