2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Paskutiniai vasaros akordai...

...nuskambėjo festivalyje Mėnuo Juodaragis. O galvoje tebeaidi latvių grupės Auļi būgnai ir dūdmaišiai, Aistės ir Skylės dainų fragmentai bei legendinės latvių grupės Iļģi melodijos! Jaučiuosi pasikrovusi energijos ilgam! :)












2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Mademoiselle en vacance: tarp Budos ir Pešto


   Budapešte yra ką pamatyti. Trečioji mūsų aplankytoji sostinė, nors tą dieną ir alinta karščių, vis vertė sukiotis ir žvalgytis aplinkui, ranka braukiant prakaituotą kaktą. 





   Jeigu tik turėsite galimybe plaukti Dunojumi (o ypač - naktį), jokių būdu neatsisakykite! 






   Marcipanų muziejus, kurime pilna štai tokių grožybių iš trintų migdolų ir cukraus masės:


   Nuo Budos žvelgiant į Peštą...




   Budapešto metro - seniausias Europoje!



   Su vyru galutinai prisibaigėme Budapešto meno istorijos muziejuje, į kurį bilietus gavome... nemokamai (tą dieną buvo kažkokia iki galo nesuprasta akcija. Na, bet who cares :) Bet šiaip jaunimui iki 26 m. bilietai su 50% nuolaida). Apėję didžiulę paveikslų ekspoziciją nutūpėme muziejaus parduotuvėje, kur aš (tam-tadam!) nusipirkau A. Muchos iliustracijomis puoštą darbo knygą 2014 metams!!! Jaučiausi užpildžiusi didelę, po Prahos atsivėrusią tuštumą :) O štai čia - Maximilian'o Lenz'o paveikslas Pasaulis (A World), nutapytas 1899 m. Mane sužavėjo tas kontrastas tarp lyg stebuklo laukiančių merginų ir atsainaus vyro, mąsliai žengiančio per žydinčią gyvenimo pievą...


   Budapeštas yra didelis ( 2 mln. gyventojų), bet svetingas! Vengrai pamišę dėl paprikų (gal dėl to man jie taip patiko? :), tad nenuostabu, jog tokios lauktuvės atsidūrė ir mūsų krepšyje (šalia vynų ir marcipanų). 
   Kelionę užbaigėme gurkšnodami vengrišką alų kavinėje, šalia Vajdahunyad pilies tvenkinio. Visai geras finalas, ar ne? :) 



2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Mademoiselle en vacance: Ein paar Stunden in Wien

Viena, Viena, Viena... Mozarto marcipaniniais triufeliais, arklių traukiamomis bričkelėmis ir Habsburgų dinastijos palikimu apkaišytas miestas. Atvirai pasakius, gal dėl per trumpo laiko, praleisto kadaise galingos imperijos sostinėje, gal dėl monolitinės architektūros, prispaudžiančios savo sunkiu, miestas didelio įspūdžio nepaliko. Pati kelionės vadovė irgi prisipažino, jog Vieną pamilo gal iš šešto-septinto apsilankymo, tad, manau, nėra tragedijos, jog Viena mano prisiminimuose (bent jau kol kas) svarbios vietos neužims. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, čia yra ką pamatyti.



Šv. Stepono katedra - šis architektūrinis gotikinis (ir netgi truputį romaninis) brangakmenis yra bene gražiausia, ką galima pamatyti menkai išlikusiame senamiestyje. Deja, austrai buvo apimti miesto tobulinimo manijos, tad praktiškai visi aplinkiniai pastatai yra XIX a. remake'ai. Gatvės praplatintos, tad to viduramžių labirintiškumo, kurį aptikome Prahoje, čia nebuvo nei kvapo. Akivaizdu, jog miestas buvo tiesiogiai pajungtas imperatoriškąjai galiai ir jos vizualizacijai, tad tokie seni inkliuzai, kaip ši katedra, laikytini kone stebuklais:





   
   O štai čia ir patys imperatoriškieji rūmai visame gražume: 





   
    Su kuo man dar asocijuosis Austrija (ir, kaip paaiškėjo vėliau - Vengrija taip pat) - tai su imperatoriene Elžbieta, visų meiliai vadinta Sissi. Riedėdami autobuse pamatėme visas tris, 1955-1957 m. pastatyto filmo, apie imperatorienę Sissi dalis (pagr. vaidmenį atliko Romy Schneider). Tragiško likimo moteris, kurios atminimą branginantys austrai pastatė paminklą:






   O čia kita mylima imperatorienė - Maria Teresa, kuri įrodė, jog ir moteris gali sėkmingai valdyti imperiją:



   Goethe su Austrija neturi nieko bendra, bet jie mėgsta savintis ir tai, kas vokiška :)


   Garsieji štrudeliai - obuolinis ir varškinis: kelionė į Vieną nebus užskaitoma, jei neparagausite šių skanėstų!




   Katinukų liežuvėliai: ačiū aukščiausiajam, bet šis gastronominis ekskursas - šokoladinis :)


   Atradimas - rozmarinais pagardinti traškučiai. Jei tik tokius užmatysite - čiupkite, tikrai nenusivilsite!


   Summa summarum: Viena tikrai brangus miestas, todėl į kairę ir į dešinę eurais nepasišvaistysi. Kuklūs (pabrėžiu - kuklūs) pietūs centre žmogui atsieis minimum 10-15 eurų. Suvenyrų parduotuvėse šokoladinių ir marcipaninių triufelių su Mozartu lauktuvėms geriau nepirkti - prekybos centriukuose jie kainuoja geroookai pigiau. Geriausias atsiminimas - atvirukas arba skirtukas (nusipirkau abu), kurie dulkių nerinks, o bus praktiškai panaudoti :) 

P.S. Tik dabar pastebėjau, jog dėl savo pasikeitusio statuso šią rubriką turėčiau pervadinti Madame en vacance, bet tiek jau to - dar nesijaučiu sumadamėjusi :)