2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

10 Crazy Days

Viskas prasidėjo nuo išvykos į Rygą, o po to sekė studentų folkloro festivalis O kieno žali sodai, kuris vyko Rumšiškėse; sudalyvavimas A. Šimkaus knygos Iš bobulytės gyvenimo ir kt. pristatyme LRS'e, ir susitikimas su seniai matytomis studijų bičiulėmis; 24 d. iš O. (dar kartą labai, labai, LABAI tau ačiū ;) ) su Draugu gavom bilietus į pansori - atlikėjos Park In Hye pasirodymą Teatro arenoje; ketvirtadienis praleistas LLTI rengiamuose Norberto Vėliaus skaitymuose, o vakar visą dieną praleidau LEU jaunųjų lituanistų konferencijoje, kur... antri metai iš eilės tapau laureate. Tačiau tuo diena nesibaigė, nes vakare jau kaip įprasta kelintus metus, su S., M. ir Draugu stovėjom prie scenos ir traukėm: Katino jau dienos atėjo, nes studentams švenčių reikėjo, kadangi vyko MiDi dienų kulminacija - roko opera Dievas iš Mašinos (apie ją plačiau - kitame įraše). Tačiau nei šiandien, nei artimiausiomis dienomis ramiai pailsėti (o to tikrai labai noriu) nepavyks - šis vakaras vėl suplanuotas, už kelių savaičių išvykstu į Tartu, o kur dar Skambakankliai ir kiti smagūs renginiai, bei (ne tokia smagi) sesija. Vėl vos spėju gyventi :)










2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

Į Rygą, į Rygą...

Už penkių valandų su sese išriedam į Rygą. Pirma kelionė šiais metais :) Ta proga - akimirkos iš pernai metų išvykos: kad ir kokiu artimu užsieniu laikytumėm Latviją, vis dėlto ji tikrai skiriasi nuo Lietuvos. Bent jau architektūrine prasme:










Kol kas tikslas - aplankyti muziejus, pasibastyti po pasakiško grožio senamiesčio gatves ir pažiūrėti, kaip pavasarėja Ryga. Žiūrėsime kaip viską pavyks igyvendinti :)

2013 m. balandžio 13 d., šeštadienis

Pavasariop






Kad pavasaris po truputį ateina man rodo tai, jog jau galiu į miestą išriedėti su savo dviračiu. Ir dar kačiukais aplipęs medelis po mano langu. Ir neseniai nulijęs lietus, kurio barbenimo į palangę... neatpažinau (pripratau per tuos šešis mėnesius prie sniego totaliai). 
   Pavasarį grįžta ne tik paukščiai - štai pas mane ant stalo nutūpė atvirlaiškis iš Estijos (ačiū, E., bet, šelme, savo adreso neužrašei!) ir laiškas iš Paryžiaus :) 
   O auskarų dėžutę papildė Pasvalio sendaikčiuose rasti įdomūs, truputį etno auskarai. Delninukę, tuo tarpu, pričiupau viename iš Vilniaus kuistukų. "Colorama" auksinis nagų lakas - su viltimi, kad bus dar daugiau saulės. Ir dar daugiau pavasario :)



2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Mon nouveau tableau

Gūdžios žiemos pradžioje facebook'e padūsavau, kad labai norėčiau paprasto stalo - su keturiom kojytėm ir stalviršiu (nes rašomojo stalo stalčiuose tiesiog geometrine progresija kaupėsi visoks šlamštas). Bet kad tai išsipildytų, reikėjo dviejų dalykų: a) rasti tokį stalą; b) išgabenti senąjį rašomąjį stalą namo (arba kam nors jį parduoti). Ir, ką gi, po beveik keturių mėnesių, mano kambaryje atsirado naujas gyventojas:






Pintą dėžę suradau Jysk'e (nes kažkur reikėjo susidėti konspektus), o motyvacinį paveiksliuką ("Keep calm and have a cupcake") aptikau Pasvalio sendaikčiuose vos už... 1 Lt :) Galiausiai - stalas suteikė galimybę visu grožiu atskleisti ir Edward Sharp and Sons (XX a. vid.) pagamintai dėžutei, įsigytai tuose pačiuose sendaikčiuose, tik prieš kokius 4 metus (atsiėjo irgi kokius 5 Lt, atrodo). 
   Tai štai. Tik pastebėjau vieną dalyką - prie stalo nebedera kėdė, tad nusimato dar vienas paieškų etapas :)

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Meška Šiaurėje: šokoladiniai zuikiai ir vazoniniai narcizai

Ką čia ir bepridursi - žiema gerai įsitaisė (tai pagrindinis šių dienų topic'as, ar ne?). Maklinėdama turguje net porą kartų iš prekeivių išgirdau palinkėjimą "Linksmų Kalėdų". Ir nieko nuostabaus - man tai irgi panašu į kažkokį gamtos apsirikimą. 
   Mieloji Šiaurė pasitiko ledu ir įspūdingu saulėlydžiu: su tėčiu liuoksėjom į mišką kelių vytelių Velykų puokštei.


Užtat Velykų rytas išaušo kaip niekad pilkas ir niūrus - snigo, snigo, snigo... Rytą pamatytas vaizdas pro kambario langą tikrai nuliūdino - o jau vyliausi, kad "dar, dar ir pavasaris"...


 Kad ir kaip bebūtų liūdna, jog Velykos buvo anaiptol ne pavasariškos, kibau marginti kiaušinių. Jau treti metai bandau kažką ant jų papaišinėti su vašku. Sakyčiau, gal kažkas jau ir pavyksta.


Vienintelis žydintis džiaugsmas - vazonuose. Štai šitas "maximinis" hiacintas tiesiog širdį glostydavo kas rytą bepusryčiaujant, o kur dar jo kvapas... Vazonėliuose išsiskleidė ir narcizai, kurie kaip mažos saulutės švietė svetainėje ant stalo.


Nemirtingas margučių indelis - jau net nebežinau kiek jam metų, bet jis man visada pakelia nuotaiką :)


Puka svečiavosi Šiaurėje. Čia kažką gamina po stalu. Taip ir taikėsi tai kažką pauostyt, tai kažką lyžtelėt, tai bent jau letenėle kepštelėt - o gal smagiai riedės ir bus galima pažaisti?.. :)



Tikiuosi, kad ir jūsų Velykos buvo jaukios :)