2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Apsnigtas šeštadienis

Šiandien kaip niekad traukė į miestą. Nežinau kodėl: gal suveikė ryte išgerti tonizuojantys vitaminai; gal  paskatino faktas, jog artėja rašto darbų deadline'ai, o medžiaga vienam iš jų - street art'as; galbūt pakiliai nuteikė ryte prie arbatos (pavadinimu Pina Colada) skaitytas Greimo veikalas... Kad ir kaip ten bebūtų, norėjosi VEIKLOS. Tad čiupau Draugą už parankės, jis, savo ruožtu - už fotoaparato ir patraukėme į sningantį Vilnių. 
   Vilnių ir kitus miestus padabinusios šventinės žaliaskarės - man dar gerokai per anksti. Pati ketinu eglutę puošti apie 18 d., o su tėvais, kaip ir kasmet - Kūčių vakare. Tad sąmoningai ignoruoju tą Katedros aikštės milžinę ir aplink ją (ypač šiandien) susispietusius žmones. Šventinę nuotaiką įsileisiu po truputį, nepaisydama prekybininkų triukų. 
   Šiandien būta ir dar vieno tikslo - aplankyti A. Vasiljevo secesijos mados kolekciją. Išties, žaviuosi, jog tokius dalykus galiu pamatyti čia, sostinėje. Trečią kartą apžiūrėjau Viktorijos laikų madą ir art deco stilių, o po to žingsniavau pasigrožėti XIX a. pab. - XX a. pr. suknelėmis. Mada išties keistas dalykas - pusę suknelių net ir dabar apsirengti būtų negėda. Gailiausia buvo paukščių, kurie dažniausiai puošė skrybėles (kaip jums, pavyzdžiui, galvos dangalas su visa žuvėdra?), arba net movas! Bet summa summarum, praplėčiau savo žinias apie secesijos (a.k.a. dekadanso, art nouveau) madą. 
   Grįžusi namo, kepiau šokoladinį keksą ir žiūrėjau, kaip už lango vėl ima lėtai snigti. Kažkokia magija - juk sninga kasmet, bet kiekvieną sykį atrodo, jog viską matai pirmą kartą...


P.S. Ant mano galvos - tėvų kalėdinė dovana, apie kurią užsiminiau pirmame gruodžio įraše. Dėl šios kepurės su ausimis (juokauju, kad tai - juodojo lokio, arba baribalo kailis) galiu vadintis tikra meška iš šiaurės :)


   

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą