2012 m. liepos 9 d., pirmadienis

Mademoiselle en vacance I

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime džiaugiausi ilguoju savaitgaliu. Dažniausiai ilsėtis atsibosdavo jau po pirmos dienos. Norėdavosi veiklos, judesio, kažko, kas tas laisvas dienas įrašytų atmintin, tačiau, kaip dažniausiai nutinka, būdavo priešingai. TAČIAU šiemet kai kas buvo kitaip: liepos 5-8 dienas su draugu praleidome Druskininkuose, kur apturėjome tiesiog idealų savaitgalį. Ir už tai labai labai noriu padėkoti M. ir S. :) 
Ką mes ten veikėm: liepos 6 dieną susiruošėme į savotišką žygį: M. tėtis paskolino automobilį, tad nusprendėme važiuoti į Marcinkonis, pasidairyti po kaimą, aplankyti etnografinį muziejų ir Gaidžio galo kopą (berods taip vadinasi). 


Muziejų radom, o kopos - ne. Nors klausėm kokių 3-jų žmonių, vis tiek šis lankytinas objektas nesileido surandamas :) Užtat Marcinkonių parduotuvėje aptikome štai tokį produktą:


Kita mūsų numatyta stotelė buvo Merkinė ir jos garsusis piliakalnis. 


Tačiau čia patyrėme bene didžiausią savo kelionės nuotykį: tik įsukus į miestelį išgirdome keistą garsą...


... kurio kaltininkė buvo padanga. Kol mūsų vaikinai surėmę pečius keitė ratą, mes su S. nužingsniavome iki bažnyčios. Pavėsio ieškoti (tiesa, nepaminėjau, jog keliavom per didžiuosius karščius. Ir audras...).


Pavėsį radom. Vaikinams prisukus ratą, kelionę tęsėme toliau ir sustojome prie Merkinės piliakalnio:





O čia - dar kelios kelionės akimirkos:



Ir, žinoma, kaip gi be maudynių? Maudymosi sezoną atidarėme netoli Druskininkų esančiame ežeriuke (kurio pavadinimą, deja, visai užmiršau...) :


Išlindus iš vandens pasimatė ir saulės darbas... Spėkite, kam miegoti neleidžia skaudanti nugara?..


Vakare ėjome stebėti Druskininkų muzikinio fontano. Deja, gerai tą šviesų ir spalvų šou išėjo pamatyti tik 7-osios dienos vakare, kai supratome sistemą ir užlipome ant akmeninės pakylos prie besisukančio rutulio. O 6-tąją dieną vaizdelis buvo toks:


Žmonių jūra užstojo viską. Burbėjom kaip diedukai, bet, išties, kultūros trūkumas buvo stiprus - vos kažkokiam nesusipratėliui atsistojus arti fontano paskui jį šniūrais pasileisdavo ir kiti turistai bei kurortininkautojai...
Pabaigai - apie mano ir bičiulių pietų bei vakarienės vietą - atradimą: Druskininkų centre (Kosciuškos g. 12) įsikūrusi labai jauki kavinė Le Vanill, kurioje maistas toooks skanus, jog norisi dar ir dar, ir dar :)






O čia - keli pavyzdžiai, ko galite tikėtis iš šaunių Le Vanill virtuvės šefų:









Taigi, štai koks ilgas įrašas... Tikiuosi, kad ir jūsų savaitgalis buvo ne mažiau įspūdingas ir įsimintinas :)


4 komentarai:

  1. Puikiai, net baltas pavydas užklupo. Reiktų ir man kada pasikultūrint ;]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Čia ir kultūrinimasis, ir poilsis vienu metu buvo :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. ohoho kaip smagu :) dziugu, kad dziaugiates vasaros akimirkom ;))

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ramune, vasara tam ir skirta, kad kiekvieną jos akimirką išnaudotum ir ja džiaugtumeis :) Tikiuos, kad ir tu laiką smagiai leidi ;)

    AtsakytiPanaikinti