2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Micių opera 2012

Mano manymu, visus VU fakultetus savo renginiais lenkia MiDi (matematikų-informatikų dienos), o ypač savo kulminacija - roko opera, kurios aš bei mano draugai jau trečius metus (gaila, kad pirmame kurse nenuėjau...) lekiam žiūrėt į ,,Ūkio banko" teatro areną. Šiemet MIF'ai mus pradžiugino opera ,,404: Rojus nerastas":


Vietas užsiėmėm prie pat scenos. Šiemet įvyko stebuklas - renginys vėlavo tik 10 minučių (pernai ir užpernai - 40 min.). Žmonių buvo... kaip visada:


Šiemet operos dėmesio centre atsidūrė pirmakursė Dantė, kuri panoro mesti MIF'ą, nes nelabai gerai išlaikė savo pirmąjį kolį:


Tačiau netrukus pasirodo toks Azaras, kuris pasiūlo Dantei keliauti ir rasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus:


Pirmiausia, aplankomas Rojus, kur Dantę kalbina Profesorius, aplinkui straksi laimingi MIF'o studentai:


Bet Dantei čia viskas per sudėtinga. Ji nusprendžia keliauti toliau, į I-ąjį pragaro ratą, kur kankinasi studentai,  ne krimtę mokslus, o pernelyg domėjęsi vakarėliais ir priešinga lytimi:


II pragaro rate gyvena Cerberis, kuris saugo studentus, per paskaitas mėgusius ne mokytis, o saldžiai numigti...


Jeigu nežinojot, kaip atrodo jos didenybė Rotacija - pažiūrėkite čia (dešinėje):


Labiausiai prajuokinusi scena - IV pragaro rate įklimpę nusirašinėtojai (rotacijos zombiai), kurie visą laiką prašė smegenų užkandžiams, nes patys jų neturi:


Dantė prieina ir Akademinę upę, kurioje plaukia studentai, išėję akademinių atostogų, bet iš jų taip ir nebesugrįžę. 
   Vėliau Dantė patenka į Tobuląjį universitetą, kur viskas gražu ir smagu...


... o pačiam universitetui vadovauja pragaro valdovas Moriartis, privertęs Dantę atiduoti jam prašymą palikti MIF'ą.


Tačiau Dantė suvokia, jog kažkas čia ne taip ir susitikusi Azarą (kuris ją niekina, nes yra Moriarčio pakalikas) prašo padėti. Šis nesutinka, tačiau netyčia prasitaria, jog išsilaisvinti ji galės, kai suplėšys savo prašymą, kuris pakabintas universiteto garbės lentoje:


Dantė pabėga, o Azaras gauna pylos (tikrai įspūdinga valdovo įsiūčio scena). Galiausiai fuksiukė vėl atsiduria gatvėje, prie telefono, ir mamai praneša džiugią naujieną - MIF'o ji nemes :)

   Ką galima pasakyti apie pačią operą: visų personažų vokalai puikūs, aktoriniai sugebėjimai taip pat geri. Žmonės buvo įsijautę, tikrai iš savęs išspaudė maximumą. 
   Dekoracijos buvo gerokai kuklesnės negu mano prieš tai matytų operų. Kostiumai - taip pat. 
   Tačiau pats didžiausias nustebimas pasitiko dar prieš renginį, tiksliau, dar prieš įeinant į patalpas: ,,Trikampio žiedo" vyrukai tikrino krepšius, rankines, ir radę maisto čia pat liepė jį suvalgyti, o buteliukai su mineraliniu vandeniu keliavo prie šiukšliadėžės (džiaugiuosi, kad su draugu taip ir nenusipirkom prieš renginį vandens - būtų atėmę). O pačioje renginio vietoje, mineralinio buteliukas - 5 Lt. Plius, jis pirkėjui paduodamas be kamštelio, neva, užsukus buteliuką jį galima panaudoti kaip ginklą (mamma mia...). Stoviniuodami su draugais radom 101 būdą kaip galima žmogų sužaloti ir be užsukto buteliuko... Juolab, kad niekad neteko girdėti, jog roko operos metu ar po jos, kas nors susimuštų ar (tfu tfu tfu) ką nors sužalotų... Tad toks apsaugos lygis jau tikrai perlenkė lazdą...
   
   Bet šiaip buvo labai smagu :) Gera muzika, smagi kompanija - o ko gi daugiau reikia, kad renginys ,,vežtų"? ;)












2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

Šis bei tas: nuo naujienų kosmetinėj iki ,,Darom" 2012

Kosmetikos aš naudoju nedaug, tad įrašų, jog ,,ši pudra geresnė nei ana" pas mane tinklarašty nebus, nes... tokių dalykų mano kosmetinėje nėra. Ką galima rasti - tai kokybišką tušą, akių pieštuką, veido kremą ir lūpų balzamą. Mano oda yra gana jautri ir lengvai sudirgsta, tad ekspermentų su pudromis, ypač vasarą, niekada nebandžiau ir, manau, ne(pa)bandysiu.
   Tikriausiai sausį (nebepamenu tiksliai) nusipirkau akių makiažo valiklį su alijošiumi iš ,,Margaritos":


Nuotraukoje - jau antrasis buteliukas, kurį nusipirkau šiandien ,,Eurokos" (9,49 Lt). Ką apie šį produktą galiu pasakyti: jis tikrai geras. Kadangi minėjau, jog mano oda jautri (o akių srityje - ypač) - jis jos visiškai nedirgina. Puikiai nuvalo vandeniui atsparų tušą (o maniškis būtent toks), akių pieštuką. Nuvalius mano kuklų makiažą, oda būna gaivi. Kvapas neįkyrus. Tad po ilgų valiklio paieškų (o kokių tik nenaudojau...) tikiuosi radusi ,,tą vienintelį" :)
   Dar kitas pirkinys - tai šampūnas:


Su nuolaida toje pačioje parduotuvėje kainavęs 5,94 Lt. Šampūnai vis dar tebėra opioji mano problema, nes net ir patys -iausi (brangiausi, geriausi, kvapniausi ir t.t.), po kurio laiko mano plaukams nebesuteikia jokio efekto. Tad šįsyk nusprendžiau pamėginti dar nematytą, neuostytą ir kitaip nepažintą gaminį, kuris etiketėje didžiuojasi, jog yra ,,made in Italy". Ką gi, tikiuosi, jog bus tik teigiami pokyčiai :)
   
P.S. Taip pat labai noriu padėkoti visiems, dalyvavusiems akcijoje ,,Darom" 2012.

Konkrečiai - dėl Saulėtekio miškų kuopimo: paskutinis akcentas (mano matytas) buvo oranžiniai ,,Norfos" maišeliai ir keturios, viena šalia kitos išdėliotos padangos šalia keliuko Vilniaus universiteto stotelės link, tarp VU ir VGTU bendrabučių. Pati nešiukšlinu ir visiems kartoju: būkim sąmoningi. Juk patiems nemalonu, kai atvažiavus prie ežero ar upės pasitinka šiukšlių kalnai... O jei dar užsimanai po mišką pasivaikščiot... O _ o
   Mano ir draugo indėlis šiandien buvo nedidelis - 2 maišiukai šiukšlių, surinktų grįžtant iš vadinamosios Pasakų ,,Maximos", pro Saulėtekio miškus (deja, prie darančiųjų neleido prisijungti laiko stoka...). Bet tikimės bent tiek prisidėję prie šios gamtai ir žmogui naudingos akcijos. 
  

2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Nardantis triušis, degantis drakonas

Kadangi mano realiame gyvenime nevyksta nieko, kas būtų verta dėmesio ir įrašo tinklaraštyje, pasidalinsiu kito - virtualaus ,,Skyrim'o" pasaulio nuotykiais. Taip, taip, aš vis dar žaidžiu šį žaidimą, ir taip, man jis laaabai patinka. Žinoma, prisėsti tenka ne taip dažnai kaip norėtųsi, bet ką padarysi - yra kaip yra :) 
   Pradžiai - galbūt ne visi žinote, kas per dalykas tas ,,Skyrim" (kurio pilnas pavadinimas ,,The Elder Scrolls V: Skyrim"). Jei neskaitėte ankstesnių mano įrašų, tuomet trumpai priminsiu, jog tai kompiuterinis žaidimas, RPG (Role Playing Game), išleistas 2011 11 11, kūrėjai - ,,Bethesda Softworks". 
   Tad jūsų dėmesiui - fotoreportažas iš Skyrim'o apylinkių:

Žemėlapis yra itin didelis, o vaizdų paletė - plati. Sukurta tikrai kvapą gniaužiančių vaizdų:



Ypač dėmesio vertas yra raudonasis mėnulis

Ką Skyrim'e galima veikti?

Verta aplankyti šventyklas: o ką gali žinoti - gal kokia misija pasitaikys?

Kiek mažiau jaukūs, bet įdomūs pogrindžiai.

Iš šiandienos žaidimo: pasiklausiau kaip mergina grojo liutnia (berods taip tas instrumentas vadinamas...)

Sykį teko vykdyti misiją magijos koledže:

Privalėjau išklausyti magijos profesoriaus paskaitą

Netyčia nugirdau pokalbį, kurio neturėjau (galbūt) girdėti

O čia nuotraukėlė su khajiit'ų rasės atstovu J'zargo. Kad prisiderinčiau prie aplinkos, pasikeičiau aprangą :)

Įdomybės:

Iš šių kapų prisikelia drakonai

Kovoje su drakonų žyniu (jis gyvas numirėlis, a.k.a. zombis :)

Žvilgsnis nuo pasaulio krašto. Kodėl? Nes kai pabandai eiti į šoną, kairiam ekrano kampe atsiranda toks užrašas:


Ar esate matę nardantį zuikį? Šiam žaidime galima ir tokių sutikti:


(Kitą sykį specialiai paruošiu įrašą apie Skyrim'o vadinamuosius bug'us , t.y. klaidas, kuomet, pvz. nukautas zombis sukasi ant žemės, arba strėlė vandenyje taškosi kaip žuvis :) )

O štai čia mokausi naujo shout'o, arba šūkio, kuris pravers vėliau kovojant su drakonais ir ne tik jais (tas šūkis gali būti ugninis, ledinis, padidinti tavo greitį, sukelti pūgą ir atvirkščiai - ją nuraminti ir t.t.).

O kad jau prakalbau apie drakonus - pasidžiaugsiu savo virtualių laimikių kolekcija:


















Su linkėjimais nuo Breezehome slenksčio - 


Yellow_Paprika (o Skyrime - Cassandra :) )







2012 m. balandžio 16 d., pirmadienis

When Kings Clash - the Earth Trembles



Darausi priklausoma nuo G.R.R. Martino knygų. Pirmąją dalį suvalgiau per savaitę. O šią - antrąją dalį dar greičiau - per penkias dienas. Įdomu kiek man užtruks trečiosios, ,,Kardų audros" ("A Storm of Swords") skaitymas. Juolab, kad eilėje laukia įpusėta skaityti ir dėl ,,Game of Thrones" atidėta,,Cukruota žuvis", ,,Sklepas ir kitos esė" bei dar pora vaikiškų knygelių... 
   Ką radau šioje knygoje
   Dar daugiau intrigų. Atrodo, jog Karaliaus uoste (King's Landing) išgyventi gali tik patys nedoriausi (visom prasmėm). Septynių karalysčių sostinė tampa savotiška Sodoma ir Gomora, kaži kokiu Babeliu, o atpildo niekas taip ir nesulaukia. Žūsta geriečiai, o blogiukai ramiai gurkšnoja vyną ir toliau rezga planus. Tiesiog "awesome"...
   Skaičiau knygą ir juokiaus, liūdėjau, bet daugiausiai teko nervintis. Atrodo, jog autorius mėgaujasi galabydamas tavo favoritus arba juos priverčia pereiti į kitą barikadų pusę. 
   Magija, kurią čia įveda šis autorius, truputį veikia kaip deus ex machina - atrodo, jog kai nebėra kaip beišspręsti situacijos, atsiunčiama burtininkė, kuri gali valdyti šešėlius, o šie, savo ruožtu, gali pribaigti bet ką ir bet kur. Arba alchemikai ir jų laukinė ugnis (Wild Fire), kuri yra praktiškai neužgesinama ir taip, beveik vien dėl jos, laimimas mūšis... 
   Daug veikėjų, daug vadinamųjų plotlines lemia ir pasakojimo struktūrą. Kai kurie epizodai pristabdo siužeto vystymasi, pvz. knygoje Daenerys Targarian turėjo gana mažai epizodų, bet jie nebuvo labai svarbūs, nedarantys didesnės įtakos (bent jau kol kas) siužetui, todėl po įtemptų epizodų juos įterpus galima pasijusti kaip besileidžiant amerikietiškais kalneliais - vos pasiekus kulminaciją, esi priverstas leistis žemyn ir skaityti apie tai, jog Drakonų motinai niekas nenuomoja laivų į Westerosą plaukti... O taip...
   Įdomiausi epizodai tie, kur pasakoja Arya, Jon'as, Sansa, Catelyn, Tyrion'as, Theon'as. Čia vyksta veiksmas, o su Arya aš išvis kone tapatinuosi - tokia fantastiška ši veikėja :) Ne tiek įdomūs jau minėti Daenerys, Davos naratyvai - ypač pastarojo - atrodė, jog Stanis'o Baratheon'o nuobodumas ir pilkumas persigeria net į apie jį pasakojančius tekstus. 
   Tad štai tokie būtų mano pastebėjimai. O GoT 2 sezonas jau rodomas. Ar jau matėt? :)

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

Nuo lėlių prie sostų žaidimų

Balandžio 2 dieną, teatre ,,Lėlė" vyko tarptautinei vaikų knygos dienai skirtas renginys. Ten sudalyvavome ir mudvi su Uta, nes tikrai labai mėgstam skaityti ir vaikiškas knygas :) Na, o ten, galbūt jau žinote, geriausia 2011 metų knygos autore buvo paskelbta Violeta Palčinskaitė ir jos ,,Muzika troliui" (,,Nieko rimto"). Tačiau nemažai pagyrimų sulaukė ir dailininkė, TV laidų vedėja, o dabar ir knygos vaikams autorė Nomeda Marčėnaitė. Taigi, nuėjusi į biblioteką pasiėmiau ,,Lėlę" (,,Tyto alba")...



 ...ir atostogų metu ją perskaičiau. Trumpai apie šią knygą:
Istorija paprasta, bet neįprasta. Mergaitė su lakia fantazija (ypač vardų susigalvojimo atžvilgiu...), rami ir geraširdė ją prižiūrinti močiutė, Airijoje uždarbiaujanti mama - tai pagrindinės šios knygos veikėjos. Tiesa, vėliau mergaitė atranda Lėlę, kuri tampa jos dėmesio objektu ir... sumažina jos vienatvę.
   Kritikai buvo teisūs - tai išties knyga apie vienišą vaiką. Mergaitė daug fantazuoja, svajoja, taip kuria savo pasaulį, kuriame telpa ir Lėlė, vėliau gavusi ne tik kūną, bet ir Matildos vardą. 
   Trumpa Lėlės atsiradimo palėpėje istorija grybšteli skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį - trėmimus. Mergaitė to nereflektuoja - ji tiesiog sužino kaip žaislas atsirado pas jos močiutę ir tiek. Bet juk taip ir turi būti - mažametis vaikas negali apmąstyti to, kas jai dar yra nežinoma. 
   Pats tekstas sukelia šiltus vaikystės prisiminimus apie žaislus, palėpes, namų statymus ir jausmą, jog tavęs nuotykiai laukia už kiekvieno kampo. Tačiau be iliustracijų šis tekstas būtų blankokas.
   Iliustracijos. Ne veltui teigiama, jog didelė vertybė yra kai autorius ir dailininkas yra vienas ir tas pats asmuo (pvz. Kęstutis Kasparavičius, Lina Žutautė ir t.t.). Šią knygą taip pat iliustravo autorė. Rezultatas labai smagus - koliažas arba scrapbooking'as, suskuriantis šiltą ir malonų įspūdį. Piešiniai jungti su nuotraukomis tikrai labai dera prie šios knygos istorijos:


Tačiau neišvengta ir Photoshop'o klaidelių (apvesta mėlynai):


Kažkodėl norėtųsi šią knygą siūlyti skaityti vasarą, kaime, po obelimi - bent jau tokį norą pajutau aš :) 
   Smagi ir nepretenzinga knygutė, kurioje kažką ras ir vaikas, ir suaugęs.

O kita knygutė kurią trumpai norėčiau aptarti yra... George Raymond Richard Martin'o ,,Game of Thrones", pirmoji ciklo ,,A Song Of Ice and Fire" dalis.


   Siužeto nepasakosiu, o kas nematė serialo, tingi jį žiūrėti, bet nori žinoti apie ką eina kalba - galite pažiūrėti santrauką.
Serialas ar knyga? Tiesą pasakius, čia galima beveik dėti lygybės ženklą. Serialas knygą seka kažkur 85 procentų tikslumu :) Kiekvienas savo srityje, manau, yra geriausi. HBO į pasaulį paleido kokybišką serialą, o G. R.R. Martino knyga kol kas bent jau man asmeniškai, yra XXI amžiaus geriausia fantasy kategorijoje (žinoma, Tolkieno ,,Žiedų valdovas" yra ir liks fantasy klasika). 
   Siužetas pagaulus, įtraukia ne nuo vidurio (šiaip 20 psl. man jau yra riba - jei jos neperlipu, knygą dedu į šalį), o nuo pirmų puslapių. Martinas pats prisipažino, kad mėgsta skaitytojus laikyti įtampoje - niekada nežinai, ar kitame puslapyje tavo herojus favoritas dar išsaugos galvą ant pečių... O tai kartais šiek tiek erzina... Jau įpusėjau antrą knygos dalį ,,A Clash of Kings" ir retkarčiais norisi stuktelėti rašytojui - ar bent vienam veikėjui bus suteikta happy ending'o galimybė? Nes viskas svyruoja, siūbuoja kaip kortų namelis, įvykiai seka įvykius, žūsta nekaltieji, iškyla susitepę... Žodžiu :) Kone šiandienos aktualijos, ar ne?
   O dar vienas toks mažas mažulytis minusiukas yra veikėjų gausa (todėl ir knygos po 1000 psl.). Kad ir kiek jų rašytojas nužudo, į jų vietą stoja kiti. Todėl skaitant knygą kartais stabteli ir pagalvoji - pala, pala, čia kaip tas su anuo susijęs??? Ypač, kai tie veikėjai pasirodo tik epizodiškai, vėliau išnyksta, jie galėtų būti ir tokie bevardžiai, bet, deja, rašytojas mano kitaip ir išvardina, pavyzdžiui, penkis serus/lordus/riterius, su jų vardais, pavardėm, kitąsyk ir tėvavardžiais, plius, nupasakojami jų herbai, vietovės iš kur jie ir t.t. ir pan. Patikėkit, dar puslapis skaitymo susidaro...
   Formatas. Aš tikrai neįsivaizduoju kaip lietuviai, didelių raidžių, kietų viršelių ir storo popieriaus šalininkai, ketina išleisti šias knygas. Kaip Harį Poterį? Iš serijos ,,Pasidėk namie ir grožėkis, nes rankinėje niekaip netilps"? Angliškas formatas (kišeninis) man visada buvo gerokai priimtinesnis, patogus ir rankoj laikyti (popierius plonas, bet juk pasaugoti knygą irgi galima), ir į krepšį, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, įsimesti. Belieka žiūrėti ir laukti :)